Be kategorijos

Po rekonstrukcijos Laisvės alėjoje važinės elektra varomi vagonėliai

ELTA ir lrytas.lt inf. 2010-09-06
Kitų metų pradžioje planuojama pradėti pagrindinės Kauno gatvės – Laisvės alėjos rekonstrukciją. Apie tai Kauno meras Andrius Kupčinskas yra informavęs Vyriausybės narius, siekdamas užtikrinti šiam projektui valstybės institucijų dalinį finansavimą. „Principinis Vyriausybės pritarimas jau yra, ir netruksime pradėti planus vykdyti. Laisvės alėjos rekonstrukcija būtų prasidėjusi anksčiau, tačiau daug lėšų pareikalavo Žalgirio arenos statyba, kuri šiuo metu yra svarbiausias miesto prioritetas. Tiesa, Laisvės alėja irgi neliko be dėmesio. Joje buvo atlikta darbų už 3 mln. litų: pakeisti apšvietimo stulpai, atnaujinti suoliukai, nugenėtos liepos. Žalgirio arenos statyboms artėjant prie pabaigos, ateina Laisvės alėjos eilė iš esmės atsinaujinti“, – sakė meras A. Kupčinskas.
Kauno Laisvės alėjos rekonstrukcijos techniniam projektui 1,5 mln. litų šiemet skyrė Valstybinė automobilių kelių direkcija. Techninio projekto parengimo darbai jau baigti. Vyksta derinimo procedūros, artimiausiu metu bus gautas statybų leidimas. Bendra projekto sąmata yra apie 80 mln. litų.
Rekonstrukciją planuojama finansuoti iš Europos Sąjungos fondų, bendradarbiaujant viešajam ir privačiam sektoriui, bei iš Savivaldybės skolintų lėšų. 2009 metais drauge su alėjos rekonstrukcijos projektą parengusios Šarūno Kiaunės projektavimo įmonės atstovais nutarta, kad Laisvės alėją rekonstruoti bus galima penkiais etapais, kurių kiekvienas truks apie metus. Darbus (pirmąjį rekonstrukcijos etapą) planuojama pradėti atkarpoje nuo Vilniaus gatvės iki I. Kanto gatvės (t.y. Centrinio pašto). Šiai atkarpai pertvarkyti reikėtų apie 14 mln. litų. Kauno mero pavaduotojo Rimanto Mikaičio manymu, Laisvės alėjos rekonstrukcija sunkiai įmanoma be koncesijos pagrindo. „Manau, gerėjant ekonominei situacijai, bankai vėl aktyviau dalyvaus tokiuose projektuose. Vien Europos Sąjungos lėšų neužteks, kad miesto gatvėse išvystume norimus pokyčius. Todėl ir rekonstruodami Laisvės alėją, be koncesininko greičiausiai neišsiversime“, – teigė R. Mikaitis.
REKLAMA Laisvės alėjos rekonstrukcijos metu iš esmės bus atnaujinti vandentiekio, nuotekų, elektros, apšvietimo tinklai, įrengti lietaus nuotekų tinklai, kurių dabartiniu metu pagrindinė komercinė Kauno gatvė neturi. Po rekonstrukcijos alėja turėtų pakeisti savo „rūbą“: bus atkuriamas pėsčiųjų gatvės (bulvaro) vaizdas, atstatant buvusį gatvės profilį, išryškinant liepų alėją. Numatyta atkurti „konkės“ bėgius – istorinį išskirtinį Laisvės alėjos elementą ir dviračių taką. Bėgiais galės važiuoti modernūs vagonėliai, varomi elektros energija. Bėgiai prasidės nuo Trakų gatvės (Žaliakalnio papėdė), tęsis iki Vilniaus gatvės, o ateityje galės pasiekti ir Rotušės aikštę Kauno senamiestyje . Laisvės alėjos betoninį grindinį padengs ilgaamžės granito plokštės. Bus keičiami mažosios architektūros elementai, suolai, parenkamos prekybinės, miesto viešų renginių vietos, atnaujinamos aikščių erdvės, želdynai, iš dalies pertvarkomos sankryžos, įėjimai į vidinius kiemus ir kita. Kauno miesto savivaldybėje nuolat ieškoma būdų, kaip gyvinti Laisvės alėją, daryti ją patrauklesnę miestiečiams, turistams, palengvinti verslo sąlygas.
Dvi saugos tarnybos nuo rugpjūčio mėnesio naktimis patruliuoja centrinėje Kauno miesto dalyje. Laisvės alėjoje šiemet pradėjo veikti dviračių nuomos punktas, jau antrus metus šioje gatvėje galima naudotis nemokamu bevieliu interneto ryšiu. Dvejus metus iš eilės Kauno miesto savivaldybės taryba vasaros sezono metu atleido verslininkus nuo vietinės rinkliavos už leidimą prekiauti lauko kavinėse. Taip pat miesto taryba yra sumažinusi nekilnojamojo turto mokestį iki 0,6 proc. Laisvės alėjoje ir Senamiestyje dirbantiems verslininkams, kurie užsiima kavinių, restoranų, viešbučių, galerijų, knygynų ir panašia veikla. Pastebima, jog pamažu vėl didėja patalpų Kauno Laisvės alėjoje paklausa. Šiuo metu, anot nekilnojamojo turto verslu užsiimančių verslininkų, alėjoje liko 18 neišnuomotų patalpų, o prieš metus jų buvo apie 50.

Skaitykite daugiau: http://lietuvosdiena.lrytas.lt/-12837781351283399130-po-rekonstrukcijos-laisv%C4%97s-al%C4%97joje-va%C5%BEin%C4%97s-elektra-varomi-vagon%C4%97liai.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy
Kaunas gatvių remontui skolinsis įspūdingą sumą
BNS ir lrytas.lt inf. 2014-10-11
Kaunas planuoja skolintis dar 7,24 mln. eurų (24,998 mln. litų). Pasak miesto mero, dalis lėšų bus skirta Laisvės alėjos ir Raudondvario plento rekonstrukcijai. Savivaldybė paskelbė 3 paskolų technines specifikacijas: planuojama 10-čiai metų skolintis 3,98 mln. eurų (13,742 mln. litų), 7 metams – 1,76 mln. eurų (6,076 mln. litų) ir 1,5 mln. eurų (5,179 mln. litų). „Paskolos bus skirtos Laisvės alėjos, Raudondvario prospekto, kuris turbūt yra vienas prasčiausios būklės miesto magistralinių kelių, rekonstrukcijai. (…) Lėšos bus ir kitiems infrastruktūriniams objektams skirtos, ar tai būtų švietimo įstaigų rekonstrukcija, ar kita. Norime kad su biudžetu būtų aiškus ir paskolų krepšelis, kad galėtume planuoti darbus“, – sakė Kauno meras Andrius Kupčinskas. Laisvės alėjos rekonstrukcijos konkursas šiuo metu vyksta. Savivaldybė rugsėjo pradžioje teigė, kad apie 54 mln. litų vertės alėjos rekonstrukcija turi būti baigta iki 2020 metų, ją ketinama finansuoti ir ES lėšomis. Raudondvario plento rangovo konkursas kol kas nepaskelbtas

Skaitykite daugiau: http://auto.lrytas.lt/naujienos/kaunas-gatviu-remontui-skolinsis-ispudinga-suma.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy
Kauniečiams – šokas, mat jie nežino kaip keisis Laisvės alėja
Vėjūnė Inytė 2014-10-14
Rengiantis Laisvės alėjos rekonstrukcijai jos projektas kauniečiams viešai nepristatomas. Pasigilinus į planus akivaizdu, kad valdininkai ne tik nesivargina jų parodyti, bet ir neatliko kai kurių namų darbų. REKLAMA Dar neaišku, kas taps Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbų rangovais. Pradėti keisti pagrindinės Kauno pėsčiųjų gatvės veidą valdininkai planuoja dar šiais metais. Ketinama tiesti požemines komunikacijas ir pakeisti grindinį nuo Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios iki A.Mickevičiaus gatvės, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Vėl garsiau prakalbus apie būtiną Laisvės alėjos rekonstrukciją, kauniečiai suskato domėtis, kaip gatvė atrodys ateityje. Daugelis jau neatsimena, ką Laisvės alėjos rekonstrukcijos projekte 2009 metais numatė architektas Šarūnas Kiaunė. Pats miesto širdies pokyčių sumanytojas įsitikinęs, kad savivaldybė per 5 metus galėjo nuveikti praktinių darbų ir patikrinti, ar miestiečiams jo siūlomos permainos patiks. Tačiau architekto to padaryti valdininkai neprašė. Todėl dalį kauniečių, tik dabar pradėjusių domėtis būsimomis permainomis, gali ištikti šokas. REKLAMA – Priminkite, ką numatėte savo projekte ir ar ką nors jame keistumėte dabar? – „Laikinoji sostinė“ paklausė architekto Š.Kiaunės. – Pagal 2009 metais mano sukurtą ir miesto valdžios priimtą projektą Laisvės alėja nebebus lygi lyg aikštė. Projekte numatyta grąžinti tarpukariu buvusio bulvaro vaizdą. Tai reiškia, kad alėjos kraštai ir vidurys primins šaligatvius, o dvi vidurinės juostos bus kiek žemesnės – lyg važiuojamoji dalis. Tačiau tai nereiškia, kad pėsčiųjų gatvė virs tranzitine, per ją nuo vieno iki kito galo važinėti automobiliais nenumatyta. Didžiulė Laisvės alėjos problema ta, kad sovietmečiu ji buvo suprojektuota kaip pėsčiųjų gatvė. Tačiau kaip patekti į jos kiemus automobiliais, nesumanyta. Judėjimo arterijos buvo nutrauktos. Žmonės į kiemus priversti riedėti painiais kiemais. Todėl naujame projekte numatyta, kad pietinė alėjos pusė – ta, kur yra Nacionalinis Kauno dramos teatras, bus pritaikyta ir automobiliams. Jie galės judėti aplink kiekvieną kvartalą. Pavyzdžiui, atvažiavus iš Maironio gatvės į alėją, bus galima apvažiuoti kvartalą ir išsukti į Kęstučio gatvę per S.Daukanto gatvę. Taip pat numatytos vietos ir automobiliams stovėti. Manau, kad laikyti automobilį tokioje vietoje turėtų kainuoti brangiai, todėl dienomis, kai Laisvės alėjoje daugiausia pėsčiųjų, mašinos jos neužgrūs. Į vandens nuotėkų griovius kauniečiai nebekritinės ir jų grotelių vogti nebegalės. Numatyta, kad bus nutiesti siauri, kelių centimetrų pločio nuotėkų grioviai. Gatvės turėtų būti išgrįstos granito plokštėmis. Šaligatviai tamsesnės, kita dalis šviesesnės pilkos spalvos. Šviestuvai nesikeis. Jie tik bus perkelti į kitas vietas. Atsiras nauji mediniai suolai su atlošais. Projekte numatyta ir kita mažoji architektūra. Suprojektuoti laikini paviljonai gėlėms, spaudai, suvenyrams. Jie savo forma kiek primena Vilniaus gatvėje stovinčias telefonų būdeles, tik didesni. Sumanyta įrengti ir lietsargius, reaguojančius į oro sąlygas. Lyjant lietui jie turėtų išsiskleisti. Juos reikėtų pastatyti kai kur tarp liepų. Prisimindamas, kas buvo suprojektuota, nieko keisti nenorėčiau. – Prieš kelias savaites mieste pradėjo riedėti konkė – arklių tempiamas vežimas. Jūsų projekte ši susisiekimo priemonė taip pat numatyta. Kokia ji bus? – Dabar konkė turi būti ne susisiekimo priemonė, o labiau pramoga. Kurdamas projektą galvojau, kaip panaudoti modernias technologijas. Todėl manau, kad per visą gatvę iki senamiesčio turi būti nutiesti bėgiai. Laisvės alėjos pradžioje ir Rotušės aikštėje įrengtos stotelės, kuriose konkė – elektromobilis galės įkrauti akumuliatorius. Iki alėjos vidurio – fontano bėgius suplanuota nutiesti vienoje gatvės pusėje, už jo – kitoje. Kokia bus konkės forma, ar prie jos bus rišami arkliai, reikės spręsti vėliau. Tačiau iš kauniečių esu girdėjęs, kad nemalonu, kai sėdi gatvės kavinėje, o pro pat nosį žingsniuoja žirgai. – Kauniečiai skundžiasi, kad projektas nepristatomas viešai, ir net įtaria, kad valdininkai kažką slepia. Ar jūs pats žinote, kieno stalčiuose jis guli ir kas netikėto gali laukti kauniečių jį pamačius? – Projektas turėtų būti savivaldybės Miesto tvarkymo skyriuje. Tačiau ir aš manau, kad jį reikėtų skelbti viešai. Ir ne tik vizualizacijas, bet ir techninius sprendimus. Žinoma, ne specialistai jų nesuprastų. Reikėtų išrinkti tai, kas svarbiausia, ir pateikti suprantamai. Deja, manęs to padaryti niekas neprašė. Parduotuvių savininkai turėtų žinoti, kad jų laukia išlaidos. Rekonstruojant alėją ji pažemės. Suplanuota atkurti tarpukariu buvusius laiptukus į parduotuves, įrengti pandusus. Į tai investuoti turės verslininkai. Taip pat manau, kad per 5 metus apskritai mažai nuveikta, ką būtų buvę galima padaryti. Pavyzdžiui, projekte numatyti skėčiai. Pagaminti tokį kainuotų 10 tūkstančių litų. Pastačius vieną miestiečiai praktiškai įsitikintų, ar jie patrauklūs ir praktiški. O gal jų visai nereikia? Tai buvo galima patikrinti, kad ateityje pinigai nebūtų išmesti veltui. Taip pat valdininkai turi skatinti verslininkus kuo įdomiau apipavidalinti parduotuvių ir kavinių vitrinas. Vaikščiodamas Italijoje kur kas labiau išgriuvusiomis gatvėmis į tai nekreipi dėmesio, nes akys raibsta nuo šviesų ir įdomių vitrinų. Dar viena problema – alėjos kiemai. Privatizuotuose sklypuose – jovalas. Be savivaldybės įsikišimo jo sutvarkyti nepavyks. Valdininkai turi sugalvoti mechanizmą, įpareigojantį kauniečius juose padaryti tvarką.

Skaitykite daugiau: http://bustas.lrytas.lt/architektura/kaunieciams-sokas-mat-jie-nezino-kaip-keisis-laisves-aleja.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy
Kas atnaujins legendinę Laisvės alėją?
Vėjūnė Inytė („Lietuvos rytas“) 2015-01-06
Dar nepaaiškėjo, kas šiais metais turėtų pradėti rekonstruoti Laisvės alėją. Prie Kauno pėsčiųjų gatvės atnaujinimo norėjo prisidėti ne tik Lietuvos, bet ir kelios Latvijos įmonės. Vienai jų beveik pavyko. REKLAMA Šią savaitę turėjo baigtis ilgai trukęs Laisvės alėjos vieno etapo rekonstrukcijos rangovų konkursas. 6 firmos ir 2 įmonių konsorciumai varžėsi, kas pasiūlys geresnę kainą, už kurią numatoma rekonstruoti pėsčiųjų alėjos atkarpą nuo A.Mickevičiaus gatvės iki Nepriklausomybės aikštės. Laisvės alėjos rekonstrukcijos konkurse dalyvavo lietuvių įmonės „Kauno keliai“, „Kamesta“, „Kauno tiltai“, „Hidrostatyba“, „Asadoma“, „Forinta“, taip pat „A.Žilinskio ir Ko“ bei Latvijos „Binders“ konsorciumas. Konkursą laimėjo konsorciumas, kurį sudaro lietuvių įmonės „Autokausta“, „Lietuvos kelių statyba“ ir Latvijos įmonė „A.C.B.“. Konsorciumo nariai pasiūlė mažiausią darbų kainą – beveik 5 milijonus eurų. REKLAMA Trukdo baigti konkursą Konkurso organizatoriai iki sausio 2 dienos laukė, ar kas nepareikš pretenzijų dėl konkurso rezultatų. Penktadienį Viešųjų pirkimų ir koncesijų skyrius tokią pretenziją gavo iš vieno konkurso dalyvio – įmonės „Forinta“. „Tai – žaidimas. Šį įmonė dalyvaudama konkurse pateikė netinkamus dokumentus. Dabar trukdo baigti teisėtai įvykusį konkursą. Jos pretenzijas peržiūrėsime, atmesime, vėl lauksime 15 dienų, kol konkurso rezultatai įsigalios, arba vėl nagrinėsime naujas pretenzijas“, – sakė R.Mačikėnas. Latviai – tiltų tiesėjai Kauno savivaldybės Viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėjas Raimondas Mačikėnas sakė, kad tai, jog mieste atliekamų darbų rangovais nori tapti ir latviai, nėra retenybė. Pasak R.Mačikėno, lietuviai verslininkai turi neblogų ryšių su latviais, todėl šie dažnai dalyvauja Kauno savivaldybės skelbiamuose konkursuose. Konkursą laimėjusio konsorciumo narė – Latvijos įmonė „A.C.B.“ užsiima tiltų statybomis Latvijoje, juos bei kelius dengia asfaltbetoniu. „Šios įmonės veikla panaši į „Kauno tiltų“. Latvių firma yra gana garsi. Metinė jos apyvarta apie 22 milijonai eurų“, – sakė Viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėjas. Moka nestandartinių darbų Kitą alėją pasišovusią rekonstruoti įmonę „Autokausta“ kauniečiai gerai žino. Ji – viena iš 5 bendrovių, kurios pastaruoju metu rekonstruoja pagrindines Kauno gatves. „Ji atliko ir kitą gana nestandartinį darbą. Akmenimis išgrindė Prisikėlimo bažnyčios šventorių. Tokių specialistų nėra daug, todėl tai rodo, kad įmonė turi nestandartinio darbo patirties“, – sakė R.Mačikėnas. Trečia konsorciumo narė „Lietuvos kelių statyba“ kauniečiams mažiau žinoma. Kompanija dažniau kloja tarpmiestinius kelius. Konsorciumas konkursą laimėjo dėl to, kad pasiūlė mažiausią darbų kainą. Alėjos atkarpą nuo Nepriklausomybės aikštės iki A.Mickevičiaus gatvės žada atnaujinti už 4 milijonus 867 tūkstančius 111 eurų. „Kauno keliai“ darbus žadėjo atlikti už 5 milijonus 72 tūkstančius eurų, „Žilinskis ir Ko“ – už 5 milijonus 362 tūkstančius eurų. Kitos kompanijos suskaičiavo, kad darbus atliktų už 5,6–6,3 milijono eurų. „Didžiausią rekonstrukcijos kainos dalį sudaro granito plokštės. Jos kainuos kone pusę visų darbų sumos. Projekte numatyta, kad granitas turi būti ne tik itin atsparus klimato pokyčiams, bet ir tam tikros spalvos. Tokio galima gauti tik Skandinavijos šalyse“, – sakė R.Mačikėnas. Pirmoji Laisvės alėjos atkarpos rekonstrukcija turėtų užtrukti dvejus metus. Lauks ES paramos Jei kiltų problemų dėl projekto finansavimo ir jei Kauno šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios savininkai nuspręstų atnaujinti jos fasadą, darbai gali užtrukti ir trejus metus. Visų kitų alėjos rekonstrukcijos etapų projektai taip pat parengti. Lėšų darbams atlikti tikimasi gauti iš 2014–2020 laikotarpio Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Kai paaiškės, kiek pinigų iš jų gauta, likę kiti 5 alėjos rekonstrukcijos etapai bus sujungti ir skelbiamas naujas – vienas – darbų rangovų konkursas.

Skaitykite daugiau: http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/kas-atnaujins-legendine-laisves-aleja.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy
Susiraukšlėjęs Laisvės alėjos veidas
Jadvyga Pekarskaitė 2015-02-20
Apniukusią trečiąją vasario savaitę lyg sprogstamasis užtaisas į kauniečių namus atskriejo žinia iš miesto valdžios rūmų – jau balandį prasidės Laisvės alėjos rekonstrukcija ir ilgiausioje Rytų Europos pėsčiųjų gatvėje užvirs darbai. Savivaldybė pagaliau pasirašė sutartį su konkursą laimėjusių bendrovių „Autokausta, A.C.B.“ (Latvija) ir „Lietuvos kelių statyba“ konsorciumu.
Pagal šią sutartį darbininkai pirmiausia turėtų išardyti senąjį grindinį (tikėkimės, kad ne mojuodami kūjais) Laisvės alėjos atkarpoje tarp A.Mickevičiaus gatvės ir Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčią supančios Nepriklausomybės aikštės. Nauju apdaru ši pėsčiųjų gatvės dalis turėtų pasipuošti per dvejus metus. Laisvės alėjos rekonstrukcija suskirstyta į šešis etapus, visos šios centrinės miesto arterijos atnaujinimą žadama baigti 2020 metais.
Atrodytų, išties gera žinia kauniečiams, kurie Laisvės alėjos atnaujinimo laukia nesulaukia jau antrą dešimtmetį ir priversti kęsti ne tik sostinės, bet net nedidelių provincijos miestelių gyventojų pašaipas dėl liūdno Kauno centro vaizdo. Verslininkai taip pat negali čia plėsti verslo, nes nėra tikri, ar jų idėjos per rekonstrukciją nebus sudaužytos. Matyt, ir miesto valdžios vyrai bei moterys tikėjosi, kad ši geroji naujiena pažadins kauniečių, kurie vis dar nevykusiai pašmaikštauja, jog „ir Kaune gyventi galima“, pasididžiavimo savo miestu jausmus, o verslininkai ims ploti katučių. Tačiau taip neatsitiko.
„Priešrinkiminis paskutines dienas gyvuojančios valdžios triukas“, – ironiškai sureagavo dalis kritiškai mąstančių kauniečių. „Pasaka, kurios pabaigos mes gal nesulauksime“, – lingavo galvomis senoliai. „Kokia mums iš to nauda?“ – klausė pragmatiškieji garažuose ir sandėliukuose įsikūrusio verslo atstovai.
Kodėl vis dėlto daugiau nei dešimtmetį gimdyta naujiena nenudžiugino nemažos dalies kauniečių? Architekto Š.Kiaunės parengtas Laisvės alėjos rekonstrukcijos projektas valdininkų stačiuose dūlėja nuo 2009 metų. Pradėti pėsčiųjų gatvės atnaujinimo darbus žadėta ir 2010-aisiais, ir 2011-aisiais, 2012-aisiais, net kelios rekonstrukcijos pradžios datos buvo paskelbtos pernai. Tačiau pažadai ir liko pažadais. Teisėsaugininkai žino, kad grasintojams nuolat melagingai pranešant apie užminuotus objektus, žmonės atbunka, tarsi nejaučia grėsmės ir į panašius pranešimus nereaguoja.
Kartais pareigūnams net būna sunku įtikinti gyventojus, kad jie paliktų patalpas, kol jas apžiūrės specialiosios tarnybos. Išties sunku patikėti, kad praėjus vos mėnesiui po rinkimų bus iškilmingai sudaužyta pirma senojo Laisvės alėjos grindinio plytelė. Priežasčių to nedaryti gali būti pačių įvairiausių – nuo kurios nors didelį rinkėjų mandatų portfelį gavusios partijos ar judėjimo ambicijų miestą pradėti gražinti pagal savo scenarijų iki neapdairaus eilinio valdininko klaidos rengiant rekonstrukcijos pradžios darbų projektą.
Vizijų, kaip pagražinti Kauną, prikurta dešimtys, o ir pavyzdžių, kaip klystama rengiant konkursus, apstu. Viena Laisvės alėjoje nuolat ant suolelio dienas leidžianti elegantiška močiutė pernai vasarą, paklausta, kodėl taip dažnai čia ateina, sakė: „Stebiu, kaip sensta miestas.“ Ir ji teisi – Laisvės alėjos veidas per pastaruosius dešimtmečius tikrai susiraukšlėjo. Belaukiant rekonstrukcijos…

Skaitykite daugiau: http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/susiraukslejes-laisves-alejos-veidas.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Coy
Laisvės alėjos veidas pradės keistis iš karto po Šv.Velykų
lrytas.lt 2015-03-13
Laisvės alėjos rekonstrukcijai besiruošiančių statybos bendrovių atstovai centrinėje miesto gatvėje gyvenantiems kauniečiams ir kavines ar parduotuves valdantiems verslininkams kovo 12 dieną pristatė darbų eigą. Pasak rangovų, pirmieji rekonstrukcijos darbai prasidės balandžio pradžioje – iš karto po Šv. Velykų.
Laisvės alėjos rekonstrukcija bus pradėta nuo A. Mickevičiaus gatvės. Iki šių metų pabaigos atkarpoje tarp A. Mickevičiaus gatvės ir Soboro bus sutvarkytos ne tik požeminės komunikacijos, bet ir paklota granitinė danga, o kitąmet bus tvarkoma ir pati Nepriklausomybės aikštė. Griežta kontrolė „Prasidėjus darbams bus keičiama dalis požeminių komunikacijų, tiesiami elektros kabelynai, perklojamas lietaus ir vandentiekio tinklas. Viršutinę dangą – konkrečiai granitą – iki Nepriklausomybės aikštės tikimės pakloti iki šių metų pabaigos, o aikštės dangą pakeisti per 2016 metus.
Pagal sugriežtintus reikalavimus su granitine danga bus atliekami bandymai. Bus tikrinamas jos atsparumas šalčiui, vandens sugėrimo savybės, kiti parametrai. Danga privalės atitikti visus techninius rodiklius, numatytus projekte. Architektas taip pat turės pritarti spalviniams granito sprendiniams“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.
„Pirmiausia darbus planuojame vykdyti vidurinėje Laisvės alėjos dalyje, kad kraštai būtų laisvi, o žmonėms ir aptarnaujančiam personalui būtų užtikrintas praėjimas ir pravažiavimas į parduotuves bei namus. Šį darbų etapą ketiname atlikti per 2-3 mėnesius. Toliau darbų eigoje numatysime ir kitus etapus. Su greta esančių pastatų savininkais visas problemas spręsime individualiai, netrukus bus vykdoma pastatų apžiūra ir foto fiksacija, kad ateityje nekiltų nesusipratimų“, – susitikime su verslininkais bei vietiniais gyventojais kalbėjo bendrovės „Autokausta“ projektų vadovas Artūras Budreika. Išsaugos liepas „Natūralu, kad vykdant tokios apimties projektą kaip Laisvės alėjos rekonstrukcija, tam tikrų nepatogumų išvengti neįmanoma. Bet užtikrinsime, kad visų darbų metu kauniečiai galės be didesnių kliūčių patekti tiek į parduotuves ar kavines, tiek ir į savo namus“, – pabrėžė Kauno miesto meras. Planuojama, jog visos Laisvės alėjos atnaujinimas bus baigtas iki 2020 metų. Rekonstrukcijos metu bus išsaugotos visos 584 liepos. Pirmąjį rekonstrukcijos etapą vykdys savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusių bendrovių „Autokausta“, A.C.B (Latvija) ir „Lietuvos kelių statyba“ konsorciu

Skaitykite daugiau: http://bustas.lrytas.lt/nekilnojamasis-turtas/laisves-alejos-veidas-prades-keistis-is-karto-po-sv-velyku.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Coy

Pukas

rugpjūčio 25th, 2016

585 Comments